pradi
 

















 
 
 
 
 Akademikai, visuomens veikjai ir Banyios atstovai ragina nepanaikinti alkoholio reklamos draudim, o kitus metus paskelbti sveikatos ir sveikatinimo metais
 
 

Ketvirtadien, 2011 m. birelio 30 d., vykusioje spaudos konferencijoje yms visuomens veikjai pristat savo kreipimsi Prezident Dali Grybauskait ir Seimo narius, kuriame ireikia savo pozicij dl grups Seimo nari iniciatyvos ataukti alkoholio reklamos draudim. Toks draudimas turi sigalioti nuo 2012 m. sausio 1 d.

Spaudos konferencijos dalyviai - Panevio vyskupas Jonas Kauneckas, prof. Krescencijus Stokus, reisierius Vytautas V. Landsbergis, Lietuvos sveikuoli sjungos prezidentas Dainius Kepenis, Krikionybs iniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapauskas vis kreipimsi pasiraiusij vardu pra isaugoti numatyt alkoholini grim reklamos draudim, taip pat skatino imtis kit priemoni, galini apsaugoti visuomens sveikat, kurti sveikesn ir laisvesn visuomen 2012 metus paskelbiant sveikatos ir sveikatinimo metais.

Alkoholio pramons kaitai: vaikai, alies sportas, kultra, iniasklaida

Alkoholini grim vartojimas Lietuvai pridar itin daug problem. Beveik kasdien aukti valstybs pareignai, teissaugininkai, aktoriai, daininkai, ou verslo atstovai sivelia su girtavimu susijusius skandalus. Tai paneigia plaiai eskaluojam mit, kad alkoholio vartojimas yra marginalijos dalis. Alkoholis yra visur, o problem turi labai didel dabartins visuomens dalis. Probleminje aplinkoje augantys vaikai nebegali bti apsaugoti nuo vertybi krizs. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 17 kart iaugs maamei vaik apsinuodijim alkoholiu skaiius. Jaunoji karta atsidr ypatingame pavojuje. Neatsitiktinai ir tikrai ne tik dl tv aplaidumo Lietuvos vaikai i 37 tirtj ali yra antroje vietoje pagal apsvaigimo nuo alkoholio danum. Tai nulm itin trumparegika valstybs politika, kuomet pagrindiniu alies skms rodikliu pradta laikyti viena verslo aka, neatsivelgiant tai, kokias pasekmes jos klestjimas atnea visuomenei.

Alkoholio gamintoj ir prekybinink parama kai kurias Lietuvos sporto akas, kultros renginius bei iniaklaidos priemones padar savo kaitais. Nuolat formuojama vieoji nuomon, kad be alkoholio gamintoj paramos tiek sportas, tiek renginiai, tiek iniasklaida lugs. Tokiu bdu kuriama nuostata, kad negeriantis mogus normalioje visuomenje negali egzistuoti, nes jis yra nepakankamos kultros.

Laiko laukti mistins sveik tv kartos, kuri uaugins nauj sveikesn ir pilietik vaik kart, jau nebra. Lietuva ne tik isivaikto, bet ir imirta.

Silomi pozityvs situacijos sprendimo bdai

yms visuomens veikjai silo ne panaikinti reklamos draudim, o iekoti alternatyvi bd gerinant iniasklaidos situacij. Vienas bd - mainti PVM iniasklaidos priemonms. Tokia priemon amortizuot laikin dalies pajam i reklamos transliacijos ar kitokio skelbimo praradim. Kitas bdas - tabako ir alkoholio akciz fondas, kurio dalis bt skirta socialins reklamos krimui, t.y. tai paiai iniasklaidai. Tai, pasak, susirinkusij bt vienas geriausi bd, kaip akcizo moktoj, t.y. piliei, pinigai galt bti panaudojami gyventoj gyvenimo kokybs gerinimui bei iniasklaidos ar reklamos verslo ilaikymui.

Juk turtinga yra ta valstyb, kuri brangiausiu turtu laiko savo piliei ir pirmiausia maiausi piliei sveikat. Tik uaugusi sveika visuomen gebs bti pilietika ir versli.  

Pridedamas: akademik ir visuomens veikj kreipimsi LR prezident Dali Grybauskait ir LR Seimo narius.

_______________________________________________

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo nariams


K R E I P I M A S I S
Dl alkoholini grim reklamos

Gerbiamieji, kreipiams Jus nordami isakyti savo pozicij apie iuo metu visuomenje vis didesnio atgarsio susilaukianias diskusijas dl Seimo iniciatyvos ataukti 2012 metais turint sigalioti alkoholini grim reklamos vieojo informavimo priemonse draudim.

Šalies politikai vieumoje visuomet pabria btinyb kurti pilietin visuomen, puoselti tokias vertybes, kurios isaugot sveikus Lietuvos vaikus, skatint pilieius pasitikti savo valstybe, dalyvauti jos politiniame gyvenime.

Alkoholini grim vartojimas Lietuvai pridar itin daug problem. Beveik kasdien esame priversti stebti su aukt valstybs pareign, teissauginink, aktori, ou verslo atstov girtavimu susijusius skandalus. Tai paneigia plaiai eskaluojam mit, kad alkoholio vartojimas yra marginalijos dalis. Alkoholis yra visur, o problem turi labai didel dabartins visuomens dalis. T patvirtina ir Lietuvoje atlikti tyrimai. Tokioje aplinkoje augantys vaikai jau nebegali bti apsaugoti nuo vertybi krizs. Be to, Lietuvoje yra apie 17 kart iaugs maamei vaik apsinuodijim alkoholiu skaiius. Vaikai atsidr ypatingame pavojuje. Neatsitiktinai ir tikrai ne tik dl tv aplaidumo Lietuvos vaikai i 37 tirtj ali yra antroje vietoje pagal apsvaigimo nuo alkoholio danum. Tai nulm itin trumparegika valstybs politika, kuomet pagrindiniu alies skms rodikliu pradta laikyti viena verslo aka, neatsivelgiant tai, kokias pasekmes jos klestjimas atnea visuomenei.

Alkoholio gamintoj ir prekybinink parama kai kurias Lietuvos sporto akas, kultros renginius bei iniaklaidos priemones padar savo kaitais. Nuolat formuojama vieoji nuomon, kad be alkoholio gamintoj paramos tiek sportas, tiek renginiai, tiek iniasklaida lugs. Tokia situacija i esms painioja vertybes ir veria abejoti vieai deklaruojamais valstybs politik siekiniais siekti fizikai ir dvasikai sveikesns visuomens.

Labai nusivylme, kad alkoholio gamintoj pelnas yra ikeltas aukiau Lietuvos vaik psichikos sveikatos, kad uuot iekojus bd kaip efektyviai gyvendinti alkoholini grim reklamos draudim, iekoma bd kaip j ataukti. Manome, kad toks Lietuvos politik elgesys, kuomet vieai deklaruojant sveikos visuomens siekius alkoholini grim reklamos draudim siekiama ataukti nesitarus su visuomene, yra akivaizdus tyiojimasis i vieai deklaruojam vertybi. Tai, kad buvo tartasi tik su iniasklaidos savininkais ir alkoholio gamintojais parodo tikrj silomo sprendimo motyv, o tas motyvas yra alkoholio gamintoj ir iniasklaidos savinink pelnas. Tokie politik sprendimai tik dar labiau prisideda prie visuomens pasitikjimo alies politine sistema ir jos kompetencija mainimo.

Valstybje jau ne vienerius metus alkoholio vartojimas siejamas su kultra ir sportu. Tokiu bdu kuriant nuostat, kad negeriantis mogus normalioje visuomenje negali egzistuoti, nes jis yra nepakankamos kultros. Tokios nuostatos negali neatsiliepti mus nuolat stebintiems ir labai greitai augantiems vaikams, kuri sveikatos bkl visiems kelia nerim. Jau nebeturime laiko laukti mistins sveik tv kartos, kuri uaugins nauj sveikesn ir pilietik vaik kart. Lietuva ne tik isivaikto, bet ir imirta. Kvieiame nutraukti veidmainik politik ir pradti darbais, o ne kalbomis, siekti sveikesns ir pilietikai aktyvesns visuomens krimo. Kvieiame nepritarti turinio sigalioti alkoholini grim reklamos draudimo ataukimui. Kvieiame iekoti bd kaip maksimaliai efektyviai utikrinti tokio draudimo gyvendinim Lietuvoje. Lietuva nebepakels tolimesnio vaik luoinimo. Udelsus dar ilgiau nebebus manoma sustabdyti nemajanios vaik saviudybi, patyi, girtuokliavimo ir narkotik vartojimo bangos.

Turtinga yra ta valstyb, kuri brangiausiu turtu laiko savo piliei ir pirmiausia maiausi piliei sveikat. Tik uaugusi sveika visuomen gebs bti pilietika ir versli.

Praome ne tik isaugoti numatyt alkoholini grim reklamos draudim, bet ir imtis kit priemoni, kad bt apsaugota visuomens sveikata.

Raginame 2012 metus paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais.

Prof. Krescencijus Stokus
Prof. Remigijus alinas
Arkivyskupas Sigitas Tamkeviius
Vytautas V. Landsbergis
Prof. Albertas Skurvydas
Vyskupas Jonas Kauneckas
Sveikuolis Dainius Kepenis
Prof. Algirdas Raslanas
Prof. Vaiva Lesauskait
Romualdas Ozolas
Prof. Rimvydas S. Stropus
Prof. Algimantas Tamelis
Prof. Vytautas Šlapkauskas
doc. Rimvydas Krasauskas
Reformat kunigas Tomas Šernas
Prof. Gediminas Stepanauskas
Habil.dr. Kazimieras Garva
Akademikas Antanas Kudzys
Akademikas Bronius Grigelionis
Doc. Petras Gvazdauskas
Prof. Sigitas Mariukaitis
Dr. Juozas Parnarauskas
Habil.dr. Regina Parnarauskien
Prof. Ona Voverien
Juozas Dapauskas

2011 06 30

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi